Tinklo operacinę sistemą pripažįsta operacinė sistema, kuri turi integruotus pajėgumus dirbti su kompiuterių tinklais. Tokios savitos galimybės gali būti:
Pagrindiniai OS sistemos uždaviniai yraskyrius tinklo išteklių (pvz diske) ir jo administravimas. Su tinklo funkcijų sistemos administratorius nustato bendrus išteklius, nustatyti slaptažodį pagalbos, nustato prieigos teises kiekvienam vartotojui ar vartotojų grupei.
Operacinės sistemos, kurių pavyzdys pateiktos anksčiau, suskirstytos į:
Yra specialios tokio tipo operacinės sistemosTipiškų dizaino (Windows NT) ir paprastos OS (Windows XP) funkcijos, kurioms suteikiamos tinklo funkcijos. Šiuo metu beveik visada naudojama OS turi integruotas funkcijas.
Tinklo pagrindu pagrįsta automatinio veikimo koncepcijabet kokiai skaičiavimo sistemai. Bet koks skaičiavimo įrenginys savo darbe yra nepriklausomas. Todėl, tinklo operacinė sistema šiuolaikiniame prasme reiškia kelių viename kompiuteryje kompleksą bendrauja tarpusavyje siunčiant informaciją ir išteklių paskirstymą pagal bendruosius įstatymų - protokolus.
Siauresne prasme tokia operacinėSistemos, kurių pavyzdį galima pamatyti daugelyje šiuolaikinių įrenginių, yra kompiuteryje įdiegtų programų rinkinys, leidžiantis veikti kartu su kitais įrenginiais.
Ypač reikėtų paminėti keletą elementų, leidžiančių veikti tokio tipo OS:
Kitaip tariant, galimybė teiktiištekliai ir informacija vienkartiniu naudojimu yra neatskiriama tinklo operacinės sistemos dalis. Be to, operacinės sistemos, kurių pavyzdžiai buvo minėti aukščiau, būtinai apima šias funkcijas:
Priemonės prašyti prieigos prie nuotolinių išteklių irjų taikymo galimybės yra OS kliento elementas, vadinamas peradresuojančiuoju. Šis elementas identifikuoja ir perduoda užklausas tinklui nuotoliniams naudotojų ir įvairių programų šaltiniams. Tokiu atveju užklausa pateikiama iš programos vietine forma, bet eina į tinklą kitokiu formatu, atitinkančiu serverio sąlygas.
Kliento dalis, be to, priima atsakymus iš kitų serverių ir keičia juos į vietinius formatus. Todėl nuotolinės ir vietinės užklausos programos yra suvokiamos vienodai.
Tinklo operacinės sistemos, pavyzdyskurių funkcionavimas aprašytas aukščiau, taip pat turi ryšio priemones, kurios teikia keitimąsi informacija tinkle. Šios priemonės garantuoja gaunamų pranešimų adresavimą ir buferavimą, perduodamo maršruto parinkimą pranešimų tinkle, perdavimo saugumą ir kt. Kitaip tariant, šis elementas yra atsakingas už informacijos perkėlimą į tinklą.
Remiantis funkcijomis, esančiomis konkrečiame kompiuteryje, jo OS gali neturėti serverio ar kliento komponento.
Pasirodo pirmosios tinklo operacinės sistemosegzistuojančios vietinės OS ir tinklo apvalkalo komplektas, virš jo esantis antstatas. Tokiu atveju vietinė operacinė sistema turėjo minimalų tinklo funkcijų skaičių, nes korpusas buvo tiesiogiai atsakingas už jų vykdymą. Labiausiai žinoma šios rūšies sistema, kuri buvo plačiai paplitusi visame pasaulyje, buvo MS DOS. Nuo trečiojo šios apvalkalo paskirstymo ji turi tokias integruotas funkcijas, taip pat blokuoja įrašus ir failus, reikalingus bendrai prieigai prie failų. Panašius veiklos principus taip pat naudoja šiandien plačiai naudojamos tinklo operacinės sistemos - "LANtastic" ir "PersonalWare".
Tačiau labiausiai perspektyvus metodas yratinklo OS, kuri iš pradžių buvo specializuota veikti tinkle, kūrimas. Tokių korpusų funkcijos giliai integruojamos į pagrindinius sistemos modulius, todėl jų loginis nuoseklumas, paprastumas ir atnaujinimas bei geras efektyvumas. Šiandien daug išteklių skiriama tokioms operacinėms sistemoms tobulinti. Tokio tipo programos yra skirtingos "Microsoft Windows NT" platinimo programos.
</ p>